Vandenvietės Informacija atnaujinta: 2010-07-02
                AB „Klaipėdos vanduo" geriamuoju vandeniu aprūpina Klaipėdos, Gargždų ir Priekulės miestų, Šaulių, Stragnų II kaimų gyventojus. 

 

Vanduo vartotojams tiekiamas iš šių vandenviečių:

 

 

 

 

 

 

1-oji vandenvietė (Liepų g.49A ) tiekia vandenį šiaurinei Klaipėdos miesto daliai iki Danės upės.

 

 

 

 

 

 

3-ioji vandenvietė (Kairių 13 ) tiekia vandenį pietinei Klaipėdos miesto daliai nuo Danės upės;

 

Gargždų vandenvietė (Laugalių 2B, Gargždai) tiekia vandenį Gargždų miesto gyventojams, įmonėms ir komunaliniam sektoriui.

Priekulės miesto vandenvietė tiekia vandenį Priekulės miesto gyventojams, įmonėms ir komunaliniam sektoriui.

Stragnų II vandenvietės tiekia vandenį Stragnų II kaimo vartotojams.

 

1-oji vandenvietė

Tai seniausia vandenvietė Lietuvoje. 1989 m. buvo išgręžtas pirmasis gręžinys Liepų gatvėje, pastatyta siurblinė ir pirmieji aeracijos bei filtracijos statiniai. Dabar vandenvietė eksploatuoja septynis požeminio vandens gręžinius, kurių gylis 240-285 m. Iš gręžinių vanduo tiekiamas į aeracinius koštuvus, kuriuose pašalinamas sieros vandenilis, suteikiantis vandeniui nemalonų supuvusio kiaušinio kvapą. Po aeracinių koštuvų vanduo savitaka patenka į greituosius atvirojo tipo smėlio filtrus, kuriuose vanduo filtruojamas per kvarcinio smėlio sluoksnį. Filtratas dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu ir kaupiamas dviejuose 6000 m3 talpos švaraus vandens rezervuaruose, iš kurių antro pakėlimo siurblių stoties siurbliais tiekiamas geriamojo vandens vartotojams.

1-oji vandenvietė pateikia vartotojams vidutiniškai 10 000 m3/parą.

 

3-oji vandenvietė

Vandenvietės projektinis pajėgumas 40 000 m3/parą. Faktiškai vartotojams patiekiama apie 22 000 m3/parą.

Vandenvietė infiltracinio tipo, 80 procentų vandens išteklių sudaro Karaliaus Vilhelmo kanalo vanduo. 24 km ilgio Vilhelmo kanalas jungia Minijos upę (ties Lankupiais) su Kuršių mariomis (Medžių įlankoje ties 3-ia vandenviete). Plukdydamas Minijos vandenis, kanalas pakeliui pasipildo Svencelių, Tyrų draustinių pelkių vandeniu. Todėl Vilhelmo kanalo vanduo įgyja durpynams būdingų vandens komponentų: mangano, organinių humusinių rūgščių, įgauna būdingą rusvą spalvą.

Vilhelmo kanalo vandens paėmimui ir pirminiam apvalymui įrengta infiltracinė sistema, kurią sudaro:

•v       apvandeninimo siurblinė,

•v       skirstomasis kanalas,

•v       3 x 3,1 km ilgio infiltraciniai kanalai, skirti požeminio vandens ištekliams papildyti,

•v       sanitarinis kanalas, skirtas sanitariniam debitui kanaluose palaikyti,

•v       vandens surinkimo įrenginiai.

 

 

 

 

 

Apvandeninimo siurbliais vanduo iš Vilhelmo kanalo pumpuojamas į skirstomąjį kanalą, o iš jo patenka į infiltracinius kanalus. Kanalais tekantis vanduo filtruojasi į vandeniui laidų smėlio ir žvyro gruntą. Tokiu būdu palaikomas aukštas požeminio vandens lygis. Požeminiuose smėlio ir žvyro sluoksniuose dalinai apsivalęs vanduo surenkamas 8 m gylyje įrengtomis drenomis ir 18 m gylio gręžinių sifonine sistema. Surinktas vanduo siurbliais paduodamas į vandens ruošyklą.

Vandens ruošykloje vanduo pereina dviejų pakopų valymą:

•1.      Cheminis valymas, taikant oksidacijos, koaguliacijos ir flokuliacijos procesus, dėl kurių  teršalai "surišami" į dribsnius, o šie nusodinami ir pašalinami. Nuskaidrintas vanduo paduodamas į filtrus.

•2.      Filtravimas. Nuskaidrintas vanduo filtruojamas atviruose greitaeigiuose filtruose per daugiasluoksnę smėlio ir žvyro įkrovą.

Išvalytas vanduo  dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu. Taip paruoštas geriamasis vanduo kaupiamas rezervuaruose, o iš jų siurbliais tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus.