AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai gauna nemažai pranešimų iš gyventojų, kurie pastebėjo kad jų butuose sumontuoti vandens apskaitos prietaisai sukasi, nors tuo metu niekas vandens nenaudoja. Daugelis mano, kad tai vandens skaitiklio gedimas, tačiau priežastis slypi ne jame, o vandens ėmimo maišomuosiuose čiaupuose bei jų prijungimo vietose.

Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad beveik nė vienas viešųjų pirkimų konkursas neapsieina be teismų. Dėl tokios kai kurių verslininkų taktikos valstybė patiria didžiulius nuostolius. Šiukšlių vežėjų, arenos operatoriaus, Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcijos, gatvių valymo - tai tik keletas pastarojo meto Klaipėdoje vykusių konkursų, kurių peripetijas turi nagrinėti teismai. Dabar dėl bylinėjimosi iškilo grėsmė, kad nebus rekonstruota pirmoji Klaipėdos vandenvietė, kurios vandenyje, tiekiamame pusei uostamiesčio, yra per daug fluoro ir amonio.

Vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių: pirmoji vandenvietė (Liepų 49a) aprūpina vandeniu šiaurinę miesto dalį (nuo Danės upės), trečioji (Kairių 13) – pietinę dalį. Šių vandenviečių vanduo labai skiriasi tiek gavybos šaltiniais, tiek savo sudėtimi. Trečiojoje vandenvietėje vanduo imamas iš 10-25 metrų gylio grunto sluoksnio, kuris dirbtinai papildomas Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo vandeniu. Nuo 2005 m. trečioje vandenvietėje veikiančioje vandens ruošykloje ruošiamo vandens kokybė atitinka visus Lietuvos higienos normos geriamajam vandeniui reikalavimus ir yra puikios kokybės. Pirmojoje vandenvietėje vanduo siurbiamas iš 280 m gylio giluminių gręžinių. „Žaliame“ vandenyje yra pagal supuvusių kiaušinių kvapą pažįstamo sieros vandenilio, geležies, amoniakinio azoto, fluoridų. Didžioji dalis teršalų pašalinama veikiančioje vandens ruošykloje, tačiau vartotoją pasiekia vanduo, kuriame fluoridų kiekis viršija leistinas koncentracijas. Fluoro poveikis žmonių sveikatai yra nevienareikšmis. Lietuvos higienos norma nustato jo maksimalią ribą geriamajame vandenyje – 1,5 mg/l. Iš gręžinių išgaunamame vandenyje ir iki šiol šiaurinės miesto dalies vartotojams tiekiamame vandenyje fluoridų yra nuo 1,6 iki 1,8 mg/l. Tai vidutiniškai 13 procentų viršija nustatytą maksimalią ribą. Iš trečiosios vandenvietės pietinei miesto daliai tiekiamame vandenyje fluoro yra apie 0,3 mg/l.

Penktadienį AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų valykloje Dumpių kaime paminėtos Europos Sąjungos finansuojamo projekto "Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje" pabaigtuvės. Per kelerius metus įgyvendinant projektą buvo nutiesta 91 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, suteikta galimybė prie jų prisijungti daugiau nei 6 tūkst. Priekulės ir Gargždų gyventojų, sutvarkytas dumblo ūkis Klaipėdos nuotekų valykloje. Pietinės uostamiesčio dalies gyventojai nemalonaus kvapo iš nuotekų valyklos nebejaus.